Šviesus Remigijos Bukaveckienės atminimas

Mieli Remigijos Bukaveckienės artimieji, bičiuliai, bendražygiai, 

Kalbėsiu ne apie biografijos faktus – jie parašyti nekrologe. Noriu prisiminti Išėjusiosios asmenybę.

Vadinsiu Remigiją vardu – taip, kaip vadinomės viena kitą. Susipažinau su ja 2015-aisiais, rašydama Čiurlionio namų istorijos knygą. Žodinį Remigijos pasakojimą apie tai, kaip ji atrado Čiurlionio butą ir kambarį šiame name, reikėjo paversti tekstu. Turėjau išsiaiškinti, kokiomis institucijomis tapo 1992-aisiais veikusios įstaigos (mat pakito jų pavadinimai), kur laikomi pasakojimui svarbūs dokumentai (archyvai buvo perstruktūruoti, priskirti kitoms institucijoms, pakito dokumentų signatūros). Ėmiau dažnai lankytis pas Remigiją, ilgai kalbėdavomės. Ne tik apie straipsnio turinį – ir apie gyvenimą. Susibičiuliavome. Visam likusiam laikui.

Permąstydama, kokią nuostabią asmenybę pažinau, nubrėšiu čia keletą štrichų. Pirmas iš jų galėtų būti sąlyginai pavadintas žodžiu „Lietuva“. Remigija priklauso tai kartai, kuri gimė ir  brendo dar nepriklausomoje Lietuvoje. Todėl jos sąmonė ypatingai jautriai fiksavo lietuviškuosius kultūros ženklus. Savo trumpoje autobiografijoje Remigija pasakojo, kad nuo dviejų metų augo senoje sodyboje Žemaičių Naumiesčio pakraštyje, name, kuriame 1905−1915 m. veikė pirmoji miestelio lietuviška mokykla. Ir gimnazija, kurią baigė eksternu, buvo atnaujintoji Šilutės lietuviškoji gimnazija. Kodėl eksternu? Būdama 12-os, Remigija su šeima pateko į Antrojo pasaulinio karo atmosferą, o kai karas baigėsi – jai buvo 17-ka. Po metų gimnazistė stojo prieš teismą už vadinamą „antitarybinę“ veiklą, kitaip tariant, veikė kaip okupuotos savo šalies jauna patriotė. Teista pagal TSRS baudžiamojo kodekso 58 straipsnį (praėjus 51-eriems metams šios bylos dalyviams buvo suteiktas laisvės kovų dalyvių statusas). Nelojalumas tuometinei valdžiai atsiliepė jos karjerai – atlikusi lygtinę bausmę ir po pertraukos įstojusi į Vilniaus universitetą, įgijusi biochemikės specialybę ir tapusi Lietuvos veterinarijos akademijos docente, mokslų daktare, ji nebuvo išleidžiama į stažuotes ar konferencijas užsienyje.

Užtat greta pedagoginio darbo studentams organizavo nuostabias kraštotyrines ekspedicijas, o Čiurlionio palikimas, eskponuojamas jo vardo muziejuje Kaune, tapo dar viena svarbia jaunimo kultūrinio, estetinio lavinimo priemone (iš čia atėjusių atsisveikinti buvusių studentų Birutės, Vilijos, Gintaro, Zigmo giedamų giesmių, jų kuriamų tautodailės darbų nesunku suvokti, kokia stipri buvo toji kraštotyros veikla). Tai ir buvo Remigijos atkūrinėjama Lietuva, dar 25-eri metai iki pačios valstybės atkūrimo.

Šioje veikloje ryškėja kiti asmenybės bruožai – idealizmasnesavanaudiškumas. Tiek organizuodama Kraštotyros fakultatyvo veiklą, tiek 1987-1999 m. eidama Čiurlionio draugijos sekretorės pareigas, tiek rinkdama dokumentaciją Čiurlionio namams, ieškodama būdų, kaip išspręsti čia gyvenusių žmonių buto kompensacijų klausimus, Remigija dirbo daug, nuoširdžiai ir neatlygintinai. Viename paskutiniųjų mūsų pokalbių ji pakartojo tai, ką, matyt, norėjo išsaugoti mūsų atmintyje − kad gyveno iš dėstymu užsidirbtos pensijos, o visas darbas čiurlioniškose institucijose ir baruose buvo jos laisvanoriška ir džiaugsminga auka. Už iniciatyvas steigiant ir puoselėjant Čiurlionio namus  2011 m. Remigija Bukaveckienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.  

Atjauta. Kol galėjo, visad laukdavo manęs gražiai paserviravusi staliuką. Sklaidydama Čiurlionio draugijos rankraštyne išlikusius jos laiškus, suvokiau, kaip jautriai, empatiškai ji atsiliepdavo į sudėtingesnes įvairių žmonių gyvenimo situacijas. Jai buvo svarbu ne tik informuoti apie susirinkimą – bet išsaugoti tikrą bendrystę. Prisimindavo draugijos narių gimtadienius, gražiai pasveikindavo su jubiliejais. Susirinkę prie jos, Marijos ir Onutės paruošto bendro vaišių stalo draugijos nariai yra išgyvenę artumo, sielų giminystės jausmą. Tai senosios mūsų kartos širdingumo kultūra, nė iš tolo neprilygstanti šiandienos dirgsnių kultūrai. Būdama labai atjauti, Remigija penkerius metus slaugė po insulto vyrą Vytautą, ištikimai budėjo prie jo iki paskutinio atodūsio. Atsisveikinimo dieną atneštų gėlių dalį paliko ant Čiurlionio kapo Rasose. Paprašydavo ten nuvežti ir savo sukaktims gautus gražiausius žiedus. Jos prašoma, esu su gėlėmis aplankiusi ne tik ant M. K. Čiurlionio, bet ir J. Basanavičiaus, P. Višinskio, G. Landsbergio-Žemkalnio, kovotojų už nepriklausomybę kapus, Vileišių koplyčią…

Kantrumas. Stengėsi nesiskųsti vis stiprėjančiais negalavimais. Aplankiusi aptikdavau, kad griūta, skaudžiai užsigauta – bet pokalbyje telefonu apie tai – nė žodžio. Mėgindavo juokauti, kad tai mokestis už ilgą gyvenimą. Neburnojo, kad nebenori gyventi. Norėjo – buvo darbų, kuriuos turėjo pabaigti. Paskutiniaisiais metais Remigija perrašinėjo savo atsiminimus, tvarkė savo Kraštotyros fakultatyvo archyvą, kurį žadėjo atiduoti Lietuvos veterinarijos akademijos bibliotekai.

Vienas įsimintiniausių mūsų su Remigija pasivaikščiojimų – 2016-aisiais, kai, tęsdama jos tyrimą, radau daugiau biografinių duomenų apie Karoliną Okulič, kuri Čiurlionio laikais buvo šio namo savininkė. Sužinojusi, kur ši moteris palaidota, pakviečiau Remigiją žygiui į Bernardinų kapines. Ji labai džiugiai sutiko, su vyru Egidijumi nuvykome automobiliu jos atsivežti. (Galbūt neatsitiktinai atsisveikinimo rytą Šventos Mišios už Velionės sielą vyko Bernardinų bažnyčioje – iš čia prieš 85-eris metus išlydėta ir Remigijai svarbi ponia Okulič). Abi keliavome pro pagrindinius kapinių vartus, ant kurių yra užrašas:
Non omnis moriar“ – „Ne visas mirsiu“, „Ne visa mirsiu“. Perskaičiau šią Horacijaus frazę balsu, abi išsivertėme. Remigija stipriau įsikabino mano parankės ir susijaudinusi ilgam nutilo…

***

Miela Remigija, non omnis morieris — mirtis ne visą Jus iš mūsų atėmė. Kol esame gyvi, širdyse saugom Jūsų žmogiškos šilumos, meilės, sąžiningumo, aristokratiško orumo, nuolankumo būčiai ir išminties pamokas. 

Tebūna Jūsų kelionė į Namus šviesi…

Nida Gaidauskienė

Atsisveikinimas su Remigija Bukaveckiene Čiurlionio namuose, Vilniuje.
Groja Rokas Zubovas.

2020 m. M. K. Čiurlionio stipendijos-paskatos laureatų padėka už suteiktą stipendiją organizatoriams ir rėmėjams, Čiurlionio draugijai ir Vasario 16-sios fondui.

Viltės Žumbakytės PADĖKA

Dėkoju už suteiktą stipendiją organizatoriams ir rėmėjams,
Čiurlionio draugijai ir Vasario 16-sios fondui.

Per visus metus stengiausi ypatingai darbščiai, pareigingai ir kūrybiškai žiūrėti į savo meninę veiklą. Tokį nusiteikimą dar labiau sustiprino žinia, kad mano projektas ,,Tekstūros’’ bei muzikinė veikla buvo pripažinta žinomų meno kūrėjų bei institucijų viešai kaip verta gauti finansinę paramą.

Atsiradus galimybei daugiau laiko skirti projekto įgyvendinimui, pirmiausiai susitelkiau į Grafikos magistro Vilniaus dailės akademijoje gynimo pasiruošimą. Rezultate buvo apgintas kūrybinis projektas ,,Tekstūros’’ ( medžio anglies piešiniai ir audioinstaliacija) bei filosofinio pobūdžio esė ,,Vienas paviršius po kito: užrašai apie Tekstūrų specifiškumą’’, kur gilinuosi į savo kūrybinių darbų, objektų atsiradimo procesą, minties, pasaulėžiūros santykį su kuriamais ar dar tik būsimais meno kūriniais.

Be abejo, stipendija leido daugiau dėmesio skirti medžiagų su kuriomis dirbu pasirinkimui – eksperimentavimui. Pradėjau piešti medžio anglimi ne tik ant popieriaus, bet ir medžio plokščių, išbandyti įvairius formatus, gruntavimo metodus, profesionalų anglies fiksažą bei UV laką, kas technologiškai geriau apsaugo jautrius paviršius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Tuo pačiu turėdama finansinę paramą, galėjau investuoti įsigydama nemažą kiekį specialiai mano kūriniams tinkamų objektinių erdvinių rėmų. Džiaugiuosi, kad 2020 m. spalio mėn. mano kūriniai šiuose rėmuose buvo eksponuoti ,,ARTvilnius‘20‘‘ meno mugėje, VDA galerijos ,,Akademija‘‘ stende.

Šiais metais vienas iš svarbesnių man atradimų atėjo kartu su domėjimusi akustika ir technologinėmis įvietintomis garsinėmis instliacijomis. Bendradarbiavau su vokiečių menininku Elias Haisch kartu kuriant kūrinį ,,Paviršiai’’ (en. Surfaces) – tai nedidelio formato medžio anglies piešinys kurtas ant medžio plokštės, kurios viduje įmontuoti garso davikliai, skleidžiantis piešimo anglimi proceso garsus. Kartu su šiuo darbu įgyjau daugiau patirties sprendžiant klausimus susijusius su elektronika, audio instaliavimu erdvėje, elektro-akustine patirtimi ir tai vystysiu ir ateityje.

Kadangi mano pasirinkta technika ir darbo metodai glaudžiai susiję su intuicija, improvizacija, atsitiktinumai, man labai svarbu nesustoti eksperimentuoti. M.K.Čiurlionio stipendija – paskata būtent ir suteikė galimybę daugiau laiko, dėmesio, finansinių resursų nukreipti į kūrybines paieškas. Vienas iš pavyzdžių – 2020 spalį VDA galerijoje ,,Akademija’’ surengusi parodą ,,Tekstūros: vienas paviršius po kito’’, pirmą kartą išbandžiau gyvą piešimą ant didelio formato popieriaus susietą su momentu ir įvykiu erdvėje. Apie meno projektą ,,Tekstūros‘‘ ir kitas mano menines veiklas galima rasti informaciją asmeniniame tinklalapyje  www.viltezumbakyte.com.

Šiuo metu esu Vokietijoje, kur mano kūrybiniai procesai yra daugiau sutelkti į muzikinius procesus. Turiu minčių iki metų pabaigos nuotoliniu būdu (jei bus galimybė ir gyvai) pristatyti garsinius kūrinius atliktus pianinu ir elektronika.

Esu labai dėkinga Vilniaus dailės akademijai, Čiurlionio draugijai ir Vasario -16osios fondui už man suteiktą pirmąją M. K. Čiurlionio stipendiją – paskatą. Visų pirma tai yra didelis pripažinimas jaunam pradedančiam menininkui, skatinimas nepamesti savo kelio, toliau ieškoti – nesustoti. Labai tikiuosi, kad ši stipendija taps tęstine, nes tai ypatingai svarbi parama ateinančioms kartoms, kuri padeda atkakliai siekti kūrybinių tikslų ir formuoti jaunojo kūrėjo tapatybę. Kalbant plačiau, tikiu, kad ši parama skatina Lietuvos kultūros ir identiteto išsaugojimą, taip pat tai yra ir M. K. Čiurlionio meninės kūrybos viešinimas Lietuvos ir užsienio kultūros kontekste.

Pagarbiai
M. K. Čiurlionio stipendijo-paskatos laureatė,
Viltė Žumbakytė

Mantvydo Leono Pranulio PADĖKA

„M. K. Čiurlionio stipendija man buvo labai didelis paskatinimas imtis vieno iš didžiausių darbų savo gyvenime. Gavęs paramą, karantino laikotarpiu galėjau susikaupti darbui ir kūrybinio sumanymo plėtotei. Šiandien jau įpusėjo mano garsinio veiksmo „S’Anatomia“ darbai – kūrinys pradeda įgauti fizinį pavidalą. Praėjus karantinui jis bus pristatytas Kauno kameriniame teatre bendradarbiaujant su „Kosmos Theatre“ komanda.“

Pagarbiai
M. K. Čiurlionio stipendijo-paskatos laureatas,
Mantvydas Leonas Pranulis

M. K. Čiurlionio vardo stipendijos-paskatos įteikimas jauniesiems kūrėjams

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 17 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiojoje salėje pirmą kartą buvo teikiama M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigta M. K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams. Stipendijos iniciatorė – M. K. Čiurlionio draugija, steigėjas – Vasario 16-osios fondas, finansuojantis istorinius tyrimus, valstybingumo stiprinimo ir edukacinius projektus. Pirmieji stipendijos-paskatos laureatai – Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantė, grafikė Viltė Žumbakytė ir LMTA studentas, kompozitorius Mantvydas Pranulis.

LRT radijas 2020.02.14 :
Muzikinis pastišas. Apie pirmąją M. K. Čiurlionio stipendiją – paskatą jauniesiems kūrėjams

LRT radijas 2020.02.16:
Skalsu kalbos. M. K. Čiurlionio draugija ir Vasario 16-osios fondas įsteigė stipendijas jauniesiems kūrėjams

lrytas.lt:
Kreipia žvilgsnius į dažnai minimą, bet nepažintą genijų


Talentingiausiems LMTA ir VDA kūrėjams – 5 000 eurų Vasario 16-osios fondo M. K. Čiurlionio vardo stipendija

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 17 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiojoje salėje bus pirmą kartą teikiama M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigta M. K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams. Stipendijos iniciatorė – M. K. Čiurlionio draugija, steigėjas – Vasario 16-osios fondas, finansuojantis istorinius tyrimus, valstybingumo stiprinimo ir edukacinius projektus. Pirmieji stipendijos-paskatos laureatai – Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantė, grafikė Viltė Žumbakytė ir LMTA studentas, kompozitorius Mantvydas Pranulis.

„Jeigu trokštame savo kultūros, tai skubėkime prie jos visomis jėgomis, išsirinkdami geriausius takus. Jeigu trokštame savo muzikos, tai tegul dirba kiekvienas, kam yra suteikta kūrybos galybė, o savo darbo vaisiais tegu su broliais pasidalija“, – daugiau nei prieš 100 metų rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Atliepdama lietuvių muzikos ir dailės klasiko siekius, M. K. Čiurlionio draugija 2019 m. inicijavo stipendiją jauniesiems dailininkams ir muzikams ir pateikė paraišką dėl jos finansavimo Vasario 16-osios fondui. Jos tikslas – paskatinti jaunųjų menininkų kūrybinių sumanymų ir projektų įgyvendinimą. Stipendijos dydis – 5 000 eurų. Pirmąsias stipendijas pelnė VDA grafikos magistrantė Viltė Žumbakytė ir LMTA kompozicijos studentas Mantvydas Pranulis.

Kompetentinga atrankos komisija VDA: prorektorė studijoms dr. Ieva Pleikienė, Dailėtyros instituto menotyrininkė dr. Algė Andriulytė, dėstytojas Remigijus Gataveckas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos narys Vincas Matonis, Parodų salių „Titanikas“ vadovas dr. Vidas Poškus, rinkosi iš 23 kandidatų.

M. K. Čiurlionio draugijos stipendiją VDA laimėjo Grafikos studijų programos ll kurso magistrantė Viltė Žumbakytė. Jaunajai menininkei stipendija skirta naujiems kūriniams sukurti, juos pristatyti individualioje parodoje „Tekstūros“ Lietuvos miestuose bei vystyti muzikinę veiklą.

Stipendijos laureatė 8-erius metus mokėsi groti fortepijonu M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir tik vėliau žengė vizualiųjų menų keliu. Kūrybinėje praktikoje: grafikos darbuose, skulptūriniuose objektuose – garso instaliacijose, ji apmąsto laiko, daugialypės tikrovės, kasdienybės temas. Tyrinėdama paviršius ir struktūras ieško būdų, kaip piešiniais, garsais ar tekstais įkūnyti lėtesnes, gilesnes būsenas, kurios, autorės manymu, tampa tam tikra atsvara išorinio pasaulio greičiui. Studijų VDA metu jaunoji grafikė mokėsi Italijoje, rezidavo Vokietijoje. Šios patirtys V. Žumbakytei suteikė naujų impulsų kūrybinėms mintims vystyti – ieškoti būdų, kaip sujungti vizualinę ir muzikinę veiklą į vieną patyrimų lauką ir atrasti naujas raiškos galimybes.

LMTA buvo skelbiamas konkursas tik kompozicijos studentams. Pateiktos 4 kūrybinės paraiškos, jas vertino kompetentinga žiuri: M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojai Jonas Jurkūnas ir Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius, LMTA Meno centro vadovė Ana Ablamonova.

M. K. Čiurlionio stipendija-paskata paskirta Skaitmeninių technologijų specializacijos II kurso studentui Mantvydui Pranuliui 12-os dalių etnokosmologinio garsinio veiksmo „S‘Anatomia / Ženklai“ įgyvendinimui. M. Pranulis yra ir kompozitorius, ir atlikėjas. Su savo suburtu ansambliu „Brave Noises“ 2015 m. laimėjo „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą ir geriausio instrumentininko prizą. 2017 m. Klaipėdos džiazo festivalyje su grupe „Allergy+“ tapo konkurso „Jazz talentai“ nugalėtoju. M. Pranulis rašo garso takelius kinui, kuria muziką teatro spektakliams.

Pasak M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko Sauliaus Valiaus: „Inicijuodami šią stipendiją tikime, kad Lietuvos rytojus – tai kūrybingas ir savo talentus abiejose Akademijose (VDA ir LMTA) lavinantis jaunimas, kuriam nuoširdžiai rūpi savo šalies kultūros ir identiteto išsaugojimas bei atkaklus naujų kūrybinių kelių siekis. Viliamės, kad stipendijos paskatins susimąstyti ir apie artėjantį M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų bei prisidės prie solidžios šventinės programos kūrimo.“

UAB Koncernas „MG Baltic“ Vasario 16-osios fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

Paskata-stipendija

M. K. ČIURLIONIO DRAUGIJA IR VASARIO 16-osios FONDAS STEIGIA METINĘ PASKATĄ-STIPENDIJĄ

Numatoma, jog kasmet bus skiriamos dvi paskatos-stipendijos: po vieną Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentams. Šiais metais paskatos-stipendijos skiriamos: VDA studentams ir LMTA Kompozicijos katedros studentams.

Paskatos-stipendijos dydis yra 5000 eurų, trukmė – 12 mėnesių. Stipendija išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis.


 M. K. ČIURLIONIO DRAUGIJOS PASKATOSSTIPENDIJOS JAUNIESIEMS KŪRĖJAMS (DAILININKAMS IR MUZIKAMS) SKYRIMO TVARKA

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS:

 1. M. K. Čiurlionio draugija nustato metinės paskatos-stipendijos jauniesiems kūrėjams dydį, paraiškų pateikimą ir vertinimą, paskatos-stipendijos skyrimą, mokėjimą ir atsiskaitymą.

2. Paskata-stipendija mokama iš M. K. Čiurlionio draugijos skirtų lėšų.

3. Paskatą-stipendiją gauna dailę arba muziką studijuojantys jaunieji kūrėjai, bakalauro arba magistro programos studentai, Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač jeigu jų veiklos objektas yra M. K. Čiurlionio meninės kūrybos pažinimas ir sklaida Lietuvos ir pasaulio meninės kultūros kontekste.

4. Šios nuostatos taikomos skiriant M. K. Čiurlionio paskatą-stipendiją pirmą kartą, tikintis pradėti tradiciją. Vėliau jos gali būti tikslinamos.

II. STIPENDIJŲ DYDIS IR MOKĖJIMO TRUKMĖ:

1. Paskata-stipendija yra skiriama jaunųjų menininkų kūrybinių sumanymų / projektų įgyvendinimui.

2. Kasmet skiriamos dvi paskatos-stipendijos, po vieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentams. Šiais metais stipendija-paskata LMTA skiriama kompozicijos katedros, VDA vaizduojamųjų menų (tapybos, grafikos arba skulptūros) katedrų studentams.

3. Vienos paskatos-stipendijos dydis yra 5000 eurų.

4. Paskatos-stipendijos trukmė – 12 mėnesių.

5. Vienos stipendijos dydis visam laikotarpiui – 5000 eurų, išmokamos kas mėnesį lygiomis dalimis.

III. PARAIŠKŲ PATEIKIMAS:

1. Paraiškas paskatai-stipendijai gauti teikia jaunieji menininkai, bakalauro arba magistro programos studentai.

2. Paraiškos gauti paskatą-stipendiją priimamos, paskelbus apie jų priėmimą viešojoje erdvėje, nurodant jų priėmimo laiką, pateikimo būdą ir kitą reikiamą informaciją.

3. Jaunasis menininkas teikia vieną paraišką vienerių metų paskatai-stipendijai.

4. Jaunieji menininkai, teikdami paraiškas M. K. Čiurlionio draugijos paskatai-stipendijai gauti, nurodo, kokia forma atsiskaitys už jiems suteiktą stipendiją.

5. Paraiška nesvarstoma, jeigu ji pateikta pasibaigus skelbime nurodytam priėmimo laikui arba nėra pateikti visi reikalingi dokumentai.

6. Paraišką sudaro:

  1. Užpildyta paraiškos forma.
  2. Laisvos formos meninio / kūrybinio projekto, kuriam vykdyti prašoma skirti stipendiją, pristatymas: sumanymo aprašymas, veiklos pobūdis, motyvuotas veiklos temos pasirinkimas, jei numatomi – partneriai, meninio sumanymo įgyvendinimo eiga / veiksmų planas, pristatymo vieta(-os), viešinimas ir pan. (iki 2 psl.).
  3. Atsiskaitymo už gautą stipendiją forma ir būdas.
  4. Ankstesnės kūrybinės veiklos pristatymas: dalyvavimas kūrybiniuose projektuose, pasiekimai, atsiliepimai (su nuorodomis), kita (iki1 psl.).

 7. Jaunieji menininkai paraiškas pateikia Akademijos nurodytu būdu ir adresu.

IV. PARAIŠKŲ VERTINIMAS:

1. Paraiškas vertina ir paskatą-stipendiją skiria kiekvienos akademijos rektoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisiją sudaro keturi tos akademijos paskirti nariai ir vienas M. K. Čiurlionio draugijos paskirtas narys.

2. Komisija gautas paraiškas įvertina per keturias savaites nuo paraiškų pateikimo baigimo datos. Svarstymo metu paraiškos teikėjas gali būti pakviestas patikslinti savo meninio sumanymo / projekto detalių.

3. Komisija paraiškas vertina atsižvelgdama į jaunojo menininko sumanymą – pateiktą idėją, jos originalumą, kūrybines paieškas, profesionalumo siekį ir ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, galimas sąsajas su M. K. Čiurlionio kūryba.

V. STIPENDIJŲ SKYRIMAS:

1. Kiekvienos akademijos komisija išrenka vieną savo akademijos jaunąjį kūrėją studentą, kuriam yra skiriama paskata-stipendija vieneriems metams.

2. Stipendijos skelbiamos ir pradedamos mokėti Vasario 16-osios dienos švenčių proga.

VI. STIPENDIJŲ MOKĖJIMAS IR ATSISKAITYMAS:

1. M. K. Čiurlionio draugija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti paskatą-stipendiją priėmimo su jaunuoju menininku, kuriam  ji skirta, pasirašo nustatytos formos sutartį.

2. Pasibaigus terminui, ne vėliau  kaip per 1 (vieną) mėnesį  jaunieji menininkai atsiskaito už jiems suteiktą paskatą-stipendiją paraiškoje nurodytu būdu.

3. Paskatos-stipendijos skyrimo laikotarpiu menininko vykdoma veikla (autoriaus sutikimu / noru) viešinama M. K. Čiurlionio draugijos tinklapyje.

4. Jaunieji menininkai, įgyvendinę kūrybinį sumanymą, kuriam skirta paskata-stipendija, įsipareigoja Lietuvoje ir užsienyje viešinti projektą, nurodyti finansuotojus ir
M. K. Čiurlionio draugiją kaip  paskatos-stipendijos steigėją.

Paraiškos forma (parsisiųsti)

Paraiškos paskatai-stipendijai priimamos iki 2020 m. sausio 6 d.
Kam skiriama paskata-stipendija bus paskelbta 2020 m. vasario 6 d.
Paskata-stipendija pradedama mokėti 2020 m. vasario 16 d.
Paraiškas siųsti el. paštu info@ciurlioniodraugija.lt arba  menas@lmta.lt

Šios stipendijos iniciatorius, kūrėjas ir operatorius yra M. K. Čiurlionio draugija.
„Vasario 16-osios fondas“ yra šios stipendijos steigėjas ir finansuotojas.

Informaciją apie paskatą-stipendiją galite rasti ir akademijų svetainėse:
VDA ir LMTA

Sauliaus Valius kalba apie kompozitorių, dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį

LRT rašo:
Pasikalbėkime apie kompozitorių, dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.
Ne tik apie jį, bet ir apie M. K. Čiurlionio draugiją, kuri prieš 32 m. buvo įkurta Kaune.
Draugijos pirmininko Sauliaus Valiaus teigimu, organizacijos nariai yra įsipareigoję vienaip ar kitaip garsinti šios lietuvių įžymybės vardą.
Tai, žinoma, tik viena iš užduočių. O kokios kitos?
LRT laida „Labas rytas, Lietuva“ 2019.10.12

M. K. Čiurlionio draugijos 30-metis

Džiaugėmės minėdami  M. K. Čiurlionio draugijos 30-ųjų metinių sukaktį
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune, 2017 m. spalio 5 d. ir
Signatarų namuose Vilniuje, 2017 m. gruodžio 6 d.

Minėjime Signatarų namuose dalyvavo  prof. Vytautas Landsbergis ir kiti iškilūs Lietuvos kultūros ir politikos veikėjai, koncertavo kamerinis choras „Aidija”, vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis.

Vakarą vedė Saulius Pilinkus ir M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas Saulius Valius

Fotografavo Paulius Lileikis ir Juozas Valiušaitis

Knygos sutiktuvės

Čiurlionio gimtadienis rugsėjo 22 dieną (penktadienį),
18.00 val., buvo pažymėtas knygos „Čiurlionio namai Vilniuje“ sutiktuvėmis. Knygoje Čiurlionio gyventą epochą ir dabartį apžvelgia V. Landsbergio, R. Bukaveckienės, N. Gaidauskienės straipsniai ir trys R. Markeliūno dokumentiniai filmai.
Knygos dailininkas J. Valiušaitis.
Sutiktuvėse dalyvavo knygos autoriai, Čiurlionio kūrinių aranžuotes atliko ansamblis „Regnum musicale“: Joana Daunytė (arfa), Vita Marija Daunytė (fleita), Kotryna Ugnė Daunytė (smuikas), Elena Daunytė (violončelė).

Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt

M. K. Čiurlionio namai
8-5 262 2451
8 646 53503
Savičiaus g. 11
Vilnius