Čiurlionio draugijos kūrimosi istorija
Steigiamasis Čiurlionio draugijos susirinkimas įvyko 1987 m. spalio 5 d. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Draugijos pirmininku išrinktas prof. Vytautas Landsbergis, pavaduotoja – Milda Mildažytė-Kulikauskienė, sekretore – R. Bukaveckienė. Šie asmenys steigiamojo susirinkimo buvo įpareigoti parašyti Česlovui Kudabai raštą apie įvykusį Čiurlionio draugijos susirinkimą, prašant įregistruoti draugiją kaip Lietuvos kultūros fondo padalinį.
Tarybos nariai pasiskirstė pareigomis, numatė veiklos barus: M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai, jos populiarinimas, leidyba, sklaida, memorialinių vietų puoselėjimas ir globa. Inicijuoti planingesnį, kruopštesnį mokslinį tiriamąjį darbą – vieną prioritetinių Draugijos veiklų – ėmėsi kuruoti prof. V. Landsbergis, rūpintis M. K. Čiurlionio darbų apsauga, jo memorialinių vietų pažymėjimu ‒ Dailės muziejaus direktorius Petras Stauskas ir literatūrologas Silvestras Gaižiūnas; paskaitų, koncertų, susitikimų, kitų renginių organizavimas ir sklaida spaudoje, radijuje ir televizijoje patikėtas kompozitoriui Algimantui Kubiliūnui. Knygotyrininkai: lituanistas prof. habil. dr. Vladas Žukas, Laimė Lukošiūnienė – bei žurnalistas, kultūros istorikas Romualdas Neimantas apsiėmė registruoti literatūrą apie M. K. Čiurlionį, ruošti menininko kūrybą pateikiančią metodinę medžiagą, tarpininkauti su kitomis organizacijomis, o muziejininkai ir menininkai Adelbertas Nedzelskis bei Milda Kulikauskienė įsipareigojo kaupti memorialinę medžiagą. Kai kurie iš sričių kuratorių šias pareigas atliko labai trumpai. Į Tarybos sudėtį įėjo ir architektas Vytautas Zubovas bei ekonomistė Laima Jacinavičiūtė. Draugijos garbės nariais Lietuvoje buvo išrinkti profesoriai Paulius Galaunė (grafikas, muziejininkas, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas), Jadvyga Čiurlionytė (etnomuzikologė) ir Mikalojaus Konstantino bei Sofijos Čiurlionių duktė rašytoja Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, garbės nariais užsienyje – dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (JAV), M. K. Čiurlionio kūrybos propaguotojas, atlikęs nemažai vertimų iš rusų į japonų kalbą, Ichiro Kato (Japonija) ir Berlyno valstybinės bibliotekos generalinė direktorė Friedhilde Krause (Vokietija). Į Čiurlionio draugijos tarybą konsultantų teisėmis įtraukti architektas Vladimiras Zubovas, muziejininkė Kazimiera Galaunienė bei menotyrininkas, buvęs M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Petras Stauskas.
Apie draugijos įsikūrimą spaudoje rašė Rita Nomicaitė, Algimantas Kubiliūnas, M. Mildažytė-Kulikauskienė ir kt.
Draugijos narių ratas sparčiai plėtėsi. Tarp pirmųjų pateikusiųjų prašymus ‒ muzikologas V. Landsbergis, dailininkas, ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius P. Stauskas, šio muziejaus galerijos vedėja dailininkė M. Mildažytė-Kulikauskienė, muziejaus darbuotoja Birutė Verkelytė-Federavičienė, architektas Vladimiras Zubovas, pianistas Rokas Zubovas, Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių dukraitė skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė, menininkas Juras Palukaitis, menotyrininkas, dailininkas, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose ilgametis direktorius A. Nedzelskis, lituanistas, bibliografas V. Žukas, aktorė Rūta Staliliūnaitė, dailės istorikas Osvaldas Daugelis, literatūrologas S. Gaižiūnas, pianistė Raminta Lampsatytė iš Hamburgo, muzikos istorikė Dorothee Eberlein iš Kelno, Balio Dvariono sūnus smuikininkas, muzikos kritikas Jurgis Dvarionas, meno istorikė Irena Vaišvilaitė, bibliografė Nijolė Adomavičienė, akvarelistė Renatė Lūšis, aktorius Petras Venslovas, choro dirigentas Petras Bingelis, filosofas Gytis Vaitkūnas, dailininkas Rimantas Gibavičius, menotyrinininkės Marija-Nijolė Tumėnienė, Ingrida Korsakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, dailininkė ir rašytoja Jurga Ivanauskaitė, pianistė Esther Yellin (Estera Elinaitė) iš Šveicarijos, menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė, muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė, muzikologas ir kompozitorius Šarūnas Nakas, Jeilio universiteto profesorius Juozas Vaišnys, muzikologas Jonas Vytautas Bruveris ir kt. 1989 m. Draugijos gretas papildė menotyrininkė Laima Laučkaitė-Surgailienė, grafikas Žibuntas Mikšys iš Paryžiaus, Jerzy Malinowskis iš Lenkų mokslo akademijos Meno instituto, meno istorikė Barbara Brus-Malinowska iš Varšuvos nacionalinio muziejaus, tapytojas-grafikas Algimantas Švėgžda, dailininkas Arvydas Šaltenis, Lietuvos kultūros muziejaus Čikagoje prezidentas Stanley Balzekas, M. K. Čiurlionio apsilankymus jų apylinkėse menantis šimtametis Antanas Smaliukas iš Švendubrės ir kt. Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais į Draugiją įsiliejo etimologas Zigfrydas Kalvaitis iš Kungalvo Švedijoje, kultūros darbuotojas Gintautas Deksnys, pianistas Darius Kučinskas, muzikologė, plokštelių įrašų studijos „Lithuanus“ (nuo 1996 m. – muzikos įrašų leidyklos „Semplice“) vadovė Rūta Skudienė, muzikologė R. Nomicaitė, rašytojas Andrzejus Romeris iš Briuselio, menotyrininkė Marina Tiutčeva, astrofizikas-etnokosmologas Gunaras Kakaras, menotyrininkė Daina Kamarauskienė, pianistė Birutė Vainiūnaitė ir kt. Į Draugiją įsitraukė daug garsių Lietuvos kultūros žmonių ir išeivijos lietuvių bei iškilių nelietuvių tautybės užsieniečių, rėmusių organizacijos veiklą profesiniu įnašu ir aukomis.
Iki 1994 m. Draugiją sudarė 291 narys, po kelerių metų ji vienijo 321 narį, iš kurių 29 buvo iš kitų pasaulio šalių. Planuota leisti Čiurlionio draugijos metraštį – periodinį leidinį, kuriame būtų skelbiami straipsniai, parengti pagal konferencijose skaitytus mokslinius pranešimus (nuo 1997 m. Kauno skyrius dukart per metus leido informacinį leidinį Čiurlionio metai).
1995 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidaryti Čiurlionio namai, o tų pačių metų gruodžio 15 d. Čiurlionio draugijos taryba priėmė sprendimą Draugijos centrą įkurti Čiurlionio namuose Vilniuje, o Kaune įsteigti Draugijos skyrių. Šis sprendimas buvo patvirtintas 1996 m. balandžio pabaigoje visuotiniame Čiurlionio draugijos susirinkime. 1996 m. birželio 6 d. sukviestas Čiurlionio draugijos aktyvas, veikiantis Kaune, Druskininkuose, Varėnoje ir Vilniuje, priėmė naujuosius įstatus, kurie buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje tos pačios dienos data. Atsisakyta Draugijos pavaldumo Lietuvos kultūros fondui. Draugijos veiklą imta organizuoti per struktūrinius padalinius, sudarytus teritoriniu principu: Senojoje Varėnoje anksčiausiai, o paskui Kaune ir Druskininkuose savarankiškų juridinių asmenų teisėmis ėmė kurtis Čiurlionio draugijos skyriai:
Kauniečiai, iš kurių Čiurlionio draugijos branduolį sudarė strategiškai mąstantys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai, o Draugijos narių buvo daugiausia (apie 140), 1996 09 27 įteisino savo skyriaus veiklą; varėniškiai, vadovaujami Gražinos Jaronienės ir klebono Pranciškaus Čivilio, nuo 1991 m. siekdami atstatyti Senosios Varėnos bažnyčią, dar 1995 m. buvo juridiškai susitvarkę dokumentus (apie 30 narių). 1996 m. antroje pusėje Čiurlionio draugijos taryba gavo paraišką su ketinimu įkurti Draugijos skyrių Druskininkuose, tik jis nebuvo įregistruotas (įkurtas vėliau).
Po 1995 m. organizacijos narių skaičius nebeaugo, bet visada išliko aktyviai ir nuoširdžiai dirbantis Draugijos narių branduolys.
Nida Gaidauskienė, ištraukos iš knygos Čiurlionio namai Vilniuje
Vytautas Landsbergis pasakoja Čiurlionio draugijos atsiradimo istoriją per iškilmingą Čiurlionio vardo stipendijų-paskatų įteikimo ceremoniją LMTA didžiojoje salėje 2023 m. kovo 10 d.: